BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Du brukšniukai

2016-01-14  Žymos: ,

Turbūt beveik visos pilvuke turinčios gyventoją, ar jau pašonėj besidžiaugiančios juo, atsimins TĄ momentą, kai suprato, kad teks pradėti mąstyti plačiau. Žinau, kad visos, pripažįstat garsiai ar ne, esate turėjusios kažkokį įsivaizdavimą, kaip atrodys, kokios emocijos užpuls, kai išvysite lemtingas linijas, vėliau dar ant vieno testo ir dar ant vieno…. Man ir vėlavo mėnesinės, bet kažkaip negalėjau patikėt, kad vienas mėnuo laisvai besidžiaugiant meile ir vaikutis yra. Ir akurat. Sėdžiu aš prie baro virtuvėjė, apsipykę ko tais, ir sakau tyliai, žiūrėdama į pagaliuką: man atrodo aš nėščia. Ir žinokit, jei esate tikrai nėščia visi testai parodo dvi linijas greitai, nedelsiant, nori nudžiuginti mus nieko nelaukiant :) Draugas tik pašoko, abu pasimetę, aš nesuvokiu, kas, kaip, wow. Draugas nuvažiuoja nupirkti dar kelis pagaliukus, visi jie greitai pasidabina linijomis, ryškesnėmis ir blausiasniomis, bet vis tik dvi geros linijos. Ir taip mes sėdėdami supratome, kad bus vaikelis, kad iš mūsų patrakelių atsiras dar vienas patrakeliukas.

Kuomet dar nemąstėm apie pipiriuką, draugės pasakodavo, kaip gražiai jos pateikdavusios nėštumo testus savo vyrams, dėžutėse supakuotus, apdabintus, kokia šventė namie būdavo. O pas mus viskas paprastai ir aiškiai, sėdint prie baro virtuvėje. Taip buitiškai ir neromantiškai.
Vėliau isijungėme filmą žiūrėt, abu nė vienos scenos negalėtume atpasakot, išskridę buvom, o naktis bemiegė, kaip dabar bus, didžiausias klausimas, kaip mokslai, juk beprotiškai noriu dirbti. Bet atsikėlėm ryte, viskas sudėliota, sumąstyta, tik busimai mamytei užsiraukė vakarėliai ir beprotiška veikla, kurią ji taip dievino…

Rodyk draugams

Kai suvoki, kad jau metas

2016-01-13  Žymos: , ,

Žinot tą jausmą, kai skaitai apie baisus įvykius, kai žiūri žinias ir galvoje mąstai: kaip skaudu jiems, šeimai, aplinkiniams, bet visada nuveji blogas mintis, kad kažkuris įvykis gali nutikti ir Jums? Garantuoju, kad daugelis taip mąstote. Aš ir taip mąsčiau…. Kol buvau paguldyta į ligoninę dėl, visų manytos, paprasčiausiai didelės cistos. Kuri, tik operacijos metu paaiškėjo, nebuvo cista, o buvo piktybinis navikas, išssivystęs iš mano moteriškų organų. Ir atsikėlus po narkozės sulaukiau pokalbio su gydytoja, žinoma, ašaros, pyktis, kodėl man, galvojimas, kaip bus toliau ir gydytojos frazė: patarčiau nelaukt ilgai. Čia kalbama apie vaikutį. Ir šį sakinį aš išgirdau būdama 19 metų.
Dėl piktybinio naviko, tai atlikus histologinius tyrimus, buvo išaiškinta, kad jis buvo lokalus, gydytojų dėka, išimtas specialomis priemonėmis ir nepaskleidęs savo blogio po mano visą organizmą. Aišku, tą vasarą turėjau atlikti daugybę tyrimų ir kaskart, kai mane badydavo, ar gulėdavau po aparatais įvairiais, galvodavau, kodėl man.  Tyrimus atliekantys gydytojai į mane visada kitaip žiūrėdavau, nes dažniausiai aš būdavau tris kartus jaunesnė už visus, ateinačius tirtis. Visi nuteikinėdavo mane labai pozityviai, kad čia tik gąsdina Tave, juk jaunystė. :) Bet faktas tai toks, kad turiu kortelę NVI..Tačiau nei vienas žmogus iš aplinkos nematė manęs liūdnos, įsiskaudinusios, nes juk viskas bus gerai, svarbiausia požiūris, visur ir visada. Vasara buvo lygiai tokia pati, linksmą, šėlsminga, nuotaikinga…
Praėjus kiek laiko, laukė rimtas pokalbis su draugu, vos pusę metų kartu, tačiau be jokių užuolankų paklausiau, ar norėtų vaikų, su manim. Mes anksčiau jau buvom kalbėję, kad nesitampom per ilgai, nes vėliau ir blogai gaunasi, daugiausiai porą metų. Nuosprendis greitas ir aiškus - norėsim vaikelio, tačiau niekas nesitikėjo, kad jis gausis iškart, juk daugybė porų patiria sunkumų norint užmegzti gyvybę….
Vienos vasaros metu apsivertė gyvenimas… :)

Rodyk draugams

Ankstyvas mamos statusas

2016-01-13  Žymos: ,

Visada sakydavau, kad norėčiau būti jauna mama, bet niekada neįsigilindavau, kada yra tas “jauna mama”, kaip suplanuoti tokius dalykus, jei net princas neatjoja dar ant balto žirgo.
Man atrodydavo, kad jaunos mamos yra žiauriai “kietos”, veiklios, nesėdi dienų dienomis namie riebaluotais plaukais sūpupdamos vežymėlį ir žiūrėdamos į vieną tašką bei karst nuo karto forumuose pasidalindamos, kiek kartų per diena pampersus keičia savo mažyliui ar kada “mes” valgome. Žinoma, kaip dažniausiai būna, geriausias mums pavyzdys yra mūsų mamos. O mano mama tikrai yra “kieta”. Įsibroviau į studenčiokų gyvenimą, mūsų namai buvo šeimyninio bendrabučio kambarys, mamos studijos vienos iš sunkesnių, ragavau ir lopšelio, ir darželio, man, sakė, ten labai patikdavo, tampydavosi mane visur: ir bare ant paltų miegojau, ir bendrabučio nesąmones teko patirti. Žodžiu, augau, tobulėjau kartu su tėvais ir man tai atrodo labai žavu. Tačiau liūdnas dalykas, kai atsirandi netikėtai pas jauniklius yra tas, kad beveik garantuotai liksi vienturtis.
Jaunų tėvų pliusas, kad jiems viskas atrodo daug paprasčiau ir lengviau. Niekada mano tėvai neatsysakydavo važiuoti ar tai į sodybą, ar šiaip kažkur su draugais, vien dėl to, nes “mes su vaiku”. Vaiką reikia pritaikyti prie savo kasdienybės ir gyvenimo būdo, o ne, kad vaikas diktuotų sąlygas. Aišku reikia mokėti ir vaikus papirkti, sudominti: atsibodo vaikščiot - pažadėt ledų porciją nuėjus, nieko aplink įdomaus nevyksta - sugalvoti neįtikėtinai įdomią istorija, kad vaikas fantazuotų. Kaip aš sakau, viskas visada priklauso nuo požiūrio. Ir šiaip man atrodo, kad visur tampomi vaikai užauga labiau pasiruošę gyvenimui.
Kai giminės, pažįstami sužinojo, kad turėsime leliuką visų pirmas pasakymas buvo: kokia jauna, juk dar ne metas vaikams… O aš kaip tik noriu visiems garsiai užrėkti, kad jei likimas lėmė, kad būsim jauni tėvai, tai yra nerealus įvykis, mat pats nepasiryžtum tokiam žingsniui. Greičiausiai :)
Žinoma, niekad nenurašysiu ir vyresnio amžiaus mamų, tačiau dabar žiūriu į viską iš savo varpinės, ir noriu pasakyt, kad ir nėštumas, ir tėvystė, ir vaikelio gyvenimas bus daug paprastesnis ir lengvesnis, kai į pasaulį žiūrima dar pro jaunus, rožinius ir lekiančius akinius :)

Rodyk draugams

Labas pasauli!

2016-01-13

BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!

Rodyk draugams